- volykla
- 1 volyklà sf. (2) K, BzF200, LsB500, OGLII133, NdŽ, KŽ, DŽ1, Ds, Žml; N 1. išvoliota vieta: Volykla, kur voliojas arkliai ant dirvos J. Javai nū gyvolių išbraidžioti, į volyklas sudirbti Prk. Tam pašaly vienos vištų volỹklos Pc. Šitei miežiai išvoliota: volỹklos tik ir volỹklos Mlt. Žiūrėk, darže jau vienos volỹklos Ldk. Rugiai kad išvolioti: volỹklų volỹklos Lnkv. Nueinu rytą parkelti arklių, žiūru, kad dirva nu vienų volỹklų kaip grindis Plt. Neik per volỹklą, o tai dar karpos užpuls (priet.) Š(Vrn). Tokie gražūs buvo miežiai, dabar kaip patalas, vienos volyklos Žem. Jiems atsitiko pagal ano tikro prižodžio: šuo, kuris sugrįžo prie išvėmimo savo ir kiaulė nuplauta ing volyklą purvo GN2Ptr2,22. Sniege baisios volyklos buvo, kuriose daug [kraujo] sklypelių nuo suronytųjų aplinkui gulėjo TP1881,12. | Koks čia daržas – volyklà (labai mažas) Lnkv. 2. suvoliotas šiaudų, javų pluoštas: Nuo nampusės verčia didžiausias volyklàs Jnš. Vienmarškiniai vyrai, įrėmę šakių kotus į žemę, sutartinai lupo volyklą po volyklos J.Avyž. Sunki, susigulėjusi javų volykla nusirito ant žemės J.Avyž.
Dictionary of the Lithuanian Language.